- pavalkatauti
- pavalkatáuti intr. menk. pabūti valkata, benamiu, bastūnu: Pavalkatautum, patirtum sunkumų, ir tau pasidarytų lengviau rš. \ valkatauti; nusivalkatauti; pavalkatauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nusivalkatauti — menk. valkataujant nusivalkioti: Adomas Plaštaka per šitokį trumpą laiką nusivalkatavo, kad ir žmogaus pavidalo nebeteko J.Marc. Kaimynas jau visai nusivalkatãvo Mrj. valkatauti; nusivalkatauti; pavalkatauti … Dictionary of the Lithuanian Language
valkatauti — valkatauti, auja ( auna), ãvo intr. BŽ35, NdŽ, KŽ menk. 1. būti be namų, bastytis kaip valkatai: [Vyras] prasigėrė ir dabar turi valkatauti J.Marc. Jis valkataudamas pelnėsi duoną rš. | Valkataujančių šunų naikinimas DŽ. Skirtumas gal tik tas,… … Dictionary of the Lithuanian Language